Atliekų rūšiavimas: viena klaida visas pastangas pavers niekais

Atliekų rūšiavimas suteikia galimybę naudoti tai, kas jau kartą buvo panaudota – nauji daiktai gaminami iš antrinių žaliavų, taip taupant gamtinius išteklius ir mažinant gamybos, atliekų tvarkymo išlaidas bei į sąvartyną patenkančių šiukšlių kiekį. Rūšiuojant atliekas kuriama sveikesnė ir švaresnė aplinka.

Paprasti patarimai kaip rūšiuoti atliekas

Per metus Lietuvoje sukaupiama apie 1,3 mln. tonų atliekų, o vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta apie 300 kg šiukšlių.

Dažnai žmonės, nors ir vedami gerų norų, iš tiesų atliekas rūšiuoja klaidingai, o tai lemia tinkamų perdirbimui žaliavų trūkumą.

 

Popieriaus atliekų rūšiavimas

 

Popierinės ir kartoninės atliekos sudaro 20 proc. visų komunalinių šiukšlių. Viena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, 26,5 tonas vandens ir energijos, kurios užtektų apšildyti vidutinio dydžio namą 6 mėnesius.

Į popieriui skirtus konteinerius galima mesti kartono dėžes, popierines pakuotes, knygas be kietų viršelių, rašomąjį ir pakavimo popierių, skrajutes, spaudinius, tačiau itin svarbu, kad į konteinerį metamas popierius būtų švarus ir sausas, o dėžutes reiktų išlankstyti.

Į popieriaus atliekoms skirtus konteinerius nedera mesti riebalais, tepalais ar vašku sutepto popieriaus, pakelių nuo traškučių, kalkinio, blizgančio popieriaus, panaudotų servetėlių ir popierinių rankšluosčių, tapetų, laminuotų lakštų, vaškuoto, parafinuoto, tepaluoto popieriaus ir kartono, drėgmei ir vandeniui atsparaus impregnuoto arba kreiduoto popieriaus, kortelių su magnetinėmis juostelėmis ir  padengto plastiku ar kita medžiaga popieriaus (pakeliai nuo pieno ir sulčių, dėžutės nuo picos).

 

Plastiko atliekų rūšiavimas

 

Dauguma plastikų gaunami iš neatsinaujinančių gamtinių šaltinių, dažniausiai – naftos, o jų gamyboje naudojami sveikatai pavojingi chemikalai. Plastiko gamybai kasmet sunaudojama 8 proc. visos tais metais išgaunamos naftos, į aplinką išskiriant milžiniškus kiekius kenksmingų dujų.

Plastikas natūraliai žemėje suyra tik per 500 ir daugiau metų, todėl jo rūšiavimas labai svarbus.

Į plastikui skirtus konteinerius derėtų mesti išplautus plastikinius butelius, indelius, vienkartinius indus, dėžutes, pakuotes nuo maisto produktų, gėrimų bei šampūno, polietileno plėvelę ir jo maišelius, plastikinę pakuotę, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ženklai (prieš metant juos suspausti ir užsukti kamštelį), buityje naudojamų chemikalų pakuotes.

Taros nuo dažų, riebalais suterštų indų, žaislų su elektros įtaisais, plastikinių medicinos priemonių, vaizdo kasečių, higienos reikmenų ir plastikinių automobilių dalių mesti į plastiko atliekoms skirtą konteinerį negalima.

 

Stiklo atliekų rūšiavimas

 

Vienos stiklo tonos perdirbimas sutaupo 1,2 tonos pirminių žaliavų – smėlio, klinties ir natrio karbonato, o į aplinką išskiriama 315 kilogramų mažiau anglies dioksido. Energijos sąnaudos perdirbant sumažėja net 35 proc., todėl vieno stiklinio butelio perliejimas sutaupo 100 vatų elektros energijos.

Stiklas – itin tvari medžiaga, kuri nesuyra tūkstančius metų, bet stiklinės atliekos, techniniu požiūriu, gali būti visiškai perdirbamos.

Į stiklui skirtą konteinerį galima mesti išplaustus butelius, stiklainius, stiklo duženas ir kitus nereikalingus stiklinius indus. Nederėtų į šiuos konteinerius mesti porceliano, keramikos, veidrodžių, elektros lempučių, dažais ir tepalais užterštos taros, ampulių ir medicininių indų, langų stiklo.

 

Pavojingų atliekų rūšiavimas

 

Patekusios į aplinką pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis, todėl būtina nuo buitinių atskirti šias atliekas: buitinę chemiją, lakus, dažus, įvairius skiediklius, senus vaistus, chemikalais užterštas pakuotes, naudotus tepalus ir jų filtrus, naftos produktų atliekas, baterijas ir akumuliatorius, gyvsidabrio turinčias atliekas bei pavojingais metalais užterštus indus ar prietaisus.

Tokių rūšių atliekas galima nemokamai priduoti į atliekų priėmimo aikšteles, baterijų atliekas galima išmesti į specialius tam skirtus konteinerius prekybos centruose.

 

Taigi, rūšiuojant svarbiausia atskirti, ką galima mesti į tam skirtus konteinerius ir ko ne. Taip pat svarbu išplauti tarą, taip iš jos pašalinant maisto ir riebalų likučius, kadangi netinkamai išplautas net vienas plastikinis aliejaus butelis gali sugadinti visą perdirbimui vežamo plastiko kiekį. Tačiau pirmiausia ko reikia rūšiuojant atliekas – tai noro ir iniciatyvos.

Publikuota www.delfi.lt

 

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.