Autorius: Šarūnas Jasiukevičius, 2014 26 vasario | 6 komentarai (-ų)

Publikuota: www.praeitieszvalgas.lt

apleistaapleista branduoliniu galvuciu saugyklabazebranduoliniubranduolinių galvučių saugyklagalvuciukarineKeleriskiuKeleriskiu bazeraketineraketusaugykla

DĖMĖSIO! Informacija surinkta iš keleto šaltinių. Oficialaus patvirtinimo nėra. Bazė nėra įtraukta nei į vieną oficialų dokumentą.

Branduolinių galvučių saugykla buvo 250 ha teritorijoje kartu su 477 mobili technikos remonto baze ir 1014 atskiru raketų parko divizionas. (karinis dalinys Nr. 54369 (kito šaltinio duomenimis 11807)). Dalinio teritorija buvo aptverta 3 pagrindinėm tvorom. Visa teritorija išraižyta siaurojo geležinkelio bėgiais, kurie veda beveik į kiekvieną bazės statinį. Nuo bazės iki Kėdainių aerodromo nutiestas betoninis kelias.
Prie įvažiavimo į bazę buvo įrengtas masyvus KPP (Kontrolno propusknoj punkt). Visoje bazės teritorijoje ypatingai geros kokybės sunkiasvoriam transportui pritaikyti gelžbetoniniai keliai. Jų kokybė gerensė nei kai kurių Kauno gatvių. Šalia kai kurių kelių išlikę gelžbetoniniai komunikacijų kanalai.
Bazėje buvo įrengti trys požeminiai angarai, vienas iš jų ypatingo saugumo, atskirame perimetre. Jis turėjo papildomą KPP ir buvo saugoma teritorija, saugomoje visos bazės teritorijoje. Požeminė branduolinių galvučių saugykla įrengta 70m kalno gilumoje, apsaugota masyviomis gelžbetoninėmis kontrukcijomis su švino plokščių intarpais ir kalno virš jo. Transportui buvo skirtas įvažiavimas su penkiomis maždaug 1 metro storio metalinėmis, hermetiškomis, elektra valdomomis durimis. Žmonėms patekti buvo skirtas įėjimas su dvejomis lenktomis durimis. Viduje yra kelios generatorinės, dvi didelės administracinės dalys. Pagrindineje patalpoje yra begiai su žiediniais kreiptuvais į keturias saugyklas. Tai pat yra dvi techninio aptarnavimo salės –montažo cechai. Dėmėsį traukia neįprastos patalpos su stikliniais liukais į nedidelę, maždaug 1 metro aukščio palėpę su ventiliacijos kanalais. Pagal išlikusius gigantiškus keramikinius izoliatorių likučius galima tik spėlioti apie bazės naudojamos elektros energijos sunaudojimą. Jis išties turėjo būti įspūdingas.
Viename iš techninių angarų kažkas įsirengė žaidimų ir laivalaikio leidimo erdvę. Pritempta visokio šlamšto, metosi muzikos instrumentai. Šiame angare radiacinis fonas 50% didesnis nei lauke, tačiau normos neviršija.
Bazė turėjo labai gerai išvystytą techninį padalinį, buvo įrengta keletas didelių angarų, antžeminių garažų.

Branduoline tarybine tematika yra išleista keletas knygų su žemėlapiais ir bazių sąrašais: 2004 metų B.Čėsnos, L.Avulienės, K.Aliulio leidinys „Lietuvos branduolinė praeitis“, G.Surgailio monografija „Rusijos kariuomenės išvedimas 1990-1993“ bei dar keletas brošiūrų ir ataskaitų. Tačiau Keleriškių bazė nėra įtraukta nei į vieną iš leidinių. Susidaro įspūdis, kad apie šią vietą nutylima sąmoningai… Kodėl? Atsakymo neturiu.

Publikuota www.praeitieszvalgas.lt