Šaulių patarimai: likti ar nelikti karo zonoje?

15min.lt portalas, bendradarbiaudamas su Šaulių sąjunga, tęsia publikacijų ciklą, kuriame Šaulių sąjungos nariai pasakoja, kaip pasirengti galimiems kariniams konfliktams ir kaip elgtis, jei prasidėjo karas.

Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalba Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.

Š.J. Antroji tema – apie veiksmus, jau prasidėjus kariniam konfliktui. Pirminis etapas: likti ar nelikti konflikto zonoje. Pirmiausiai reikia įvertinti savo statusą.

A.D. Svarbu įvertinti, ar esam pavojingi, ar naudingi saviškiams ir priešo pajėgoms.

Š.J. Ir įvertinti pavojingumo ir naudingumo lygį.

A.D. Saviškiams bus naudingiausi visi, kurie turi nors kokių karinių įgūdžių. Ypač kurie tarnavo kariuomenėje. Nors, galbūt, jie ir neturės stiprių ar aktualių įgūdžių, bet bus susipažinę su tvarka, procedūromis. Tai naudinga, nes kariškis kariškį supras.

Š.J. O šauliai?

A.D. Asmuo, esanti patriotinėje sukarintoje organizacijoje, saviškiams irgi yra naudingas. Nes jis turi tvirtas moralines nuostatas, tam tikrą drausmės supratimą ir šiek tiek karybos žinių.

Š.J. Koks santykis su policija? Kam policija turi būti lojali, kieno nurodymus vykdyti?

A.D. Policininkai atsiduria dviprasmiškoje situacijoje. Lyg ir turėtų paklusti okupantui, bet turi likti lojalūs Lietuvai. Jų funkcijos apsiriboja viešosios tvarkos palaikymu: kad nebūtų plėšikavimų, vagysčių, smurtinių nusikaltimų.

Youtube.com stopkadras/Albertas Daugirdas

Policininkų laukia sunkus pasirinkimas: prisijungti prie pasipriešinimo ar tarnauti okupantams. Bet kokiu atveju visi policininkai bus stebimi ir bus potencialūs taikiniai.

Š.J. Naudingiausi saviškiams, vadinasi, pavojingiausi priešininkams? Kam kils didžiausias pavojus?

A.D. Visų pirma – kariškiams, buvusiems ir esamiems. Ypač tiems, kurie yra jaunesni nei 60 metų ir gali prisidėti prie krašto gynybos. Jie bus pirmieji taikiniai po kariaujančių. Bus stengiamasi visus neutralizuoti.

Š.J. Patriotinių organizacijų nariai?

A.D. Pirmoje eilėje atsidurs sukarintos patriotinės organizacijos – Šaulių sąjungos nariai, turintys tvirtas moralines nuostatas ir gebantys valdyti ginklus.  Antroje vietoje bus naikinami visų likusių visuomeninių organizacijų lyderiai.

Patirtis rodo, kad kuomet vyko Lietuvos okupacija, paskui Rusijos karinius dalinius atvykdavo saugumo struktūros.

Š.J. Jie stengėsi identifikuoti patriotus, kurie gali ne tik dalyvauti tiesioginiuose kariniuose veiksmuose, bet ir motyvuoti žmones, skatinti nepaklusti okupantams.

A.D. Vidaus kariuomenė valė pasipriešinime dalyvaujančius asmenis, aiškinosi patriotus, kas dar yra lojalūs Lietuvai.

Š.J. Turbūt ne be kolaborantų pagalbos?

A.D. Be abejo. Visuomet atsiranda žemos moralės žmonių, kurie suvedinėja asmenines sąskaitas įskundinėdami. Todėl labai svarbu objektyviai įvertinti savo istoriją. Jei jūs aktyvus konservatorius, aktyvus patriotas, šaulys ir t.t., visada yra tikimybė, kad koks nors pavydus kaimynas jus įskųs.

Š.J. Iš esmės visi sąmoningi piliečiai, lyderiai tampa pavojingi?

A.D. Taip, visi bus stebimi ir sekami. Visi tokie piliečiai susidurs su didesne rizika. Galbūt iš karto nenaikins, bet tikrai stebės: teks registruotis, aiškinti bet kokius veiksmus.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Šarūnas Jasiukevičius

Š.J. Aptarėme asmenis, kurie galėtų dalyvauti pasipriešinime. Jiems likti konflikto zonoje pavojingiausia. Kaip bus vertinami teoriškai galintys pasipriešinime dalyvauti, bet ne būtinai moralines paskatas turintys asmenys? Pavyzdžiui, medžiotojai?

A.D. Medžiotojai paprastai vertinami tik kaip ginklo turėtojai. Jei jis jokios patriotinės veiklos nėra vykdęs, nėra išreiškęs savo pažiūrų, greičiausiai iš jo bus rekvizuotas ginklas ir jis bus paliktas ramybėje.

Š.J. Dabar vyksta diskusijos apie galimybes medžiotojus integruoti į gynybinę sistemą.

A.D. Jei tai įvyks, tuomet – taip, priešininkai medžiotojus traktuos kaip pasipriešinimo dalyvius.  Medžiotojai irgi taps taikiniais.

Š.J. Analogiška situacija buvo per sausio įvykius. Kuomet Rusijai lojalūs valdininkai stengėsi priimti įstatymus, pagal kuriuos medžiotojų ginklai turėjo būti rekvizuoti, o pasipriešinimo dalyviai stengėsi medžiotojus patraukti savo pusėn.

A.D. Dar viena grupė – valdžios institucijų atstovai: merai, seniūnai, kiti valdininkai. Jie yra informacijos turėtojai. Jie svarbūs okupantui. Kai kurie taikos metu turėjo priėjimą prie slaptos informacijos, žinojo gynybos, infrastruktūros planus ir pan. Kita vertus, jie naudingi suvaldyti krizinę situaciją.

Š.J. Didžiausio pavojaus sulauks visi aukščiau išvardyti asmenys. Jiems okupuotoje teritorijoje pasilikti bus itin pavojinga. Yra du variantai: prisijungti prie pasipriešinimo arba bėgti ir slapstytis. Bet kokiu atveju, reikės pasirūpinti ir savo šeimos nariais. Kaip priimti sprendimą?

A.D. Pagal Konstituciją ir pagal sąžinę. Šį klausimą kiekvienas pilietis turėtų sau užduoti taikos metu ir suformuoti poziciją šiuo klausimu: ką aš darysiu, jei karas prasidės šiandien?

Š.J. O kaip su visais likusiais gyventojais? Kurie taikos metu nedalyvavo jokioje patriotinėje veikloje? Ar jiems kils pavojus?

A.D. Ko gero, kol jie bus naudingi okupantui, tol jų niekas nelies. Galės gyventi daugiau ar mažiau saugų gyvenimą.

Jie gali būti verčiami atlikti kokius nors darbus, gali būti rekvizuotas turtas, bet gyvybės bus išsaugotos.

Kitą kartą aptarsime, kaip identifikuoti saviškius, priešininkus, teroristus, marodierius.

Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)

Publikuota: www.15min.lt

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>