Paslaptingi senoviniai požemiai, išsiraizgę po miestu, raudonų plytų skliautai, besitęsiantys kilometrus, vietomis spengianti tyla, vietomis kurtinantis triukšmas, vienoda temperatūra žiemą ir vasarą, žiurkių cypimas ir kone 100% drėgmė. Kur? Po Kaunu.
1934 – aisiais metais, kuomet Kauno Žemųjų Šančių mikrorajone esantį „Metalo“ fabriką nuolat apsemdavo liūčių vanduo, miesto taryba priėme sprendimą statyti lietaus kanalizaciją. Šančių kanalizacija buvo ne tik visos, naujos, miesto lietaus kanalizacijos sistemos dalis, bet čia buvo vienas pagrindinių jos elementų – Šančių kolektorius. Tai vieta į kur subėga viso Šančių mikrorajono lietaus vanduo. Daugybė smulkių vamzdžių sueina į stambesnius, o šie – į pagrindinį kolektorių. Pagrindinio kolektoriaus tunelio ilgis 450m, plotis ~2m, aukštis nuo 1,8m iki 1,25m. Atšakos yra gerokai mažesnės, jas įveikti galima tik ropojant keturiomis ar žliaužiant pilvu. Be jokios abejonės, įspūdingiausios šios sistemos vietos yra tunelių sankirtos ir du kriokliai pačioje tunelio pradžioje. Neįveikus krioklių, vidun patekti įmanoma tik per kanalizacijos šulinius.
Įkopus į krioklius ir einant gilyn triukšmas slopsta, vėliau lieka vos girdimas vandens čiurlenimas kartkartėmis pertraukiamas čaižaus žiurkių cypimo.
Lankytis ten patartina tik susitaikius su mintimi, kad teks gerokai sušlapti ne tik kojas kopiant į krioklį, bet ir po dušu, nuo kai kurių, aukštai esančių, smulkesnių atšakų. Be to, kažkokiu mistišku būdu, kai kurios tunelio sienų ir lubų vietos padengtos storu juodų suodžių sluoksniu.
Publikuota: www.praeitieszvalgas.lt
Naujausi komentarai