Šaulių patarimai: kaip gadinti ir naikinti priešo infrastruktūrą?

15min portalas, bendradarbiaudamas su Šaulių sąjunga, tęsia publikacijų ciklą, kuriame Šaulių sąjungos nariai pasakoja, kaip pasirengti galimiems kariniams konfliktams ir kaip elgtis, jei prasidėjo karas.

Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalbasi Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.

Š.J. Ankstesnėje temoje pradėjome nagrinėti veiksmus karo zonoje esant nelegaliai. Aptarėme galimus veikimo būdus, taktikas. Šiandien pakalbėkime konkrečiau apie infrastruktūros gadinimą ir naikinimą. Ko gero, reikėtų taikinius išskirti į dvi pagrindines grupes: pirmoji – okupanto karinė infrastruktūra, antroji – civilinė, visuomenės naudojama infrastruktūra, kuria gali naudotis ar naudojasi okupantas.

Civilinių objektų naikinimas ne tik sukeltų nepatogumą okupantui, tačiau pakenktų ir niekuo dėtiems gyventojams. Pradėkime nuo pastarosios temos. Tai yra lengvesni taikiniai, paprastai mažiau saugomi, prie jų prieiti lengva. Pradėkime nuo didžiausią žalą darančių objektų, baigsime sukeliančiais tiesiog nepatogumą. Ko gero, svarbiausi yra energetiniai objektai.

A.D. Svarbiausi yra elektros energiją užtikrinantys infrastruktūros elementai. Antroje vietoje – vandens parengimo ir šildymo sistemos objektai. Iš esmės tai yra pagrindinė grupė, užtikrinanti civilinės infrastruktūros egzistavimą.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Albertas Daugirdas

Šių objektų išvedimas iš rikiuotės parodys, kad okupantas situacijos nekontroliuoja ir jo įvaizdis bus bloginamas ne tik linkusių kolaboruoti gyventojų, bet ir tarptautinės bendruomenės akyse.

Š.J. Kaip neperžengti ribos, kad nebūtų sukeltas į pasipriešinimo dalyvius nukreiptas gyventojų nepasitenkinimas? Kovotojai juk apsunkina jų gyvenimą.

A.D. Reikia gerai strategiškai apgalvoti gadinimo lygį. Nesugadinti nepataisomai, nesunaikinti tų elementų, nuo kurių priklauso didelio skaičiaus gyventojų nepatogumas. Taikiniais pasirinkti labiau lokalius objektus, kurie aptarnauja ne didelį gyventojų kiekį, bet pramonės objektus, valdžios institucijas.

Š.J. Kelioms paroms išvedus iš rikiuotės vieną transformatorinę, signalas bus rimtas, tačiau didelės žalos gyventojai nepajus.

A.D. Pavyzdžiui, nutrauktas elektros tiekimas Krymui. Nepatogumų daug, sąmyšio daug, tačiau visi supranta, kad tai yra lengvai atitaisoma. Buvo sunaikintos kelios elektros linijos atramos, tačiau nesugadinta elektrinė ar skirstymo pastotė.

Š.J. Reguliarus, sistemingas energetikos objektų gadinimas okupantui sukeltų nemenką galvos skausmą.

Šarūnas Jasiukevičius

A.D. Tai reikalautų papildomų resursų ne tik objektų atstatymui, bet ir jų apsaugai.

Š.J. Tikėtina, kad žmogiškųjų resursų papildyti trumpu laiku bus neįmanoma, todėl silpnės kitų objektų apsauga.

A.D. Be to, reikia turėti omenyje, kad po okupacijos viską reikės patiems atstatyti, todėl gadinti reikia labai gerai apgalvojus.

Š.J. Kita okupantui skaudi infrastruktūros grupė yra ryšio priemonės. Ne paslaptis, kad net ir okupanto kariškiai mielai naudojasi vietiniu mobiliuoju ryšiu, radijo stotimis, perdavimo antenomis.

A.D. Nuo lokalių televizijos ir radijo stočių įrangos gadinimo, iki televizijos bokštų blokados ar įrangos gadinimo, demontavimo. Tai, kad propaganda nebus transliuojama, bus didelė žala okupantui, bet gyventojų tai nepalies.

Š.J. Kita pokalbio tema – okupanto karinės infrastruktūros gadinimas. Akivaizdu, kad paprastai tankų nesugadinsime. Kuo galime pakenkti?

A.D. Logistikos sistemos trikdymas ir ryšio priemonių gadinimas.

Š.J. Praėjusioje temoje aptarėme snaiperiavimo galimybes. Okupanto antenos turėtų tapti prioritetiniu taikiniu.

Š.J. Pravartu numatyti galimas alternatyvias sandėliavimo ar okupanto kariuomenės dislokavimo vietas, jas išžvalgyti ir pasirengti galimoms diversijoms.

A.D. Viena iš galimybių. Tačiau tai įgyvendinti gali būti sudėtinga dėl didelio tokių objektų skaičiaus. Be to, tikėtina, kad okupantas, bijodamas išankstinių diversijų, įrenginės savo bazes tuščiose teritorijose.

Š.J. Laikinų bazių dažnai perimetras būna silpniau saugomas nei pagrindiniai vartai.

A.D. Ataka prieš bet kurį tokios bazės elementą jau bus pakankamai rimtas sutrikdymas. Pavyzdžiui, sprogmens įmetimas per tvorą.

Š.J. Galima pasinaudoti ir dronu, tam, kad numestumėte sprogmenį ten, kur reikia.

A.D. Ypač tai pasijustų tose bazėse, kur saugomos degalų atsargos. Būtų suduotas rimtas smūgis ne tik infrastruktūrai, bet ir okupanto karių moralei.

Š.J. Bazės ypatingai jautrios pamainos keitimosi momentu. Kuomet naujai atėjus pamaina dar nėra visiškai perėmusi kontrolės.

A.D. Bazės darbą gerokai trikdo ir atsitiktiniai apšaudymai. Tai, ką aptarėme ankstesnėje temoje. Demoralizuoja. Bazėje tarnaujantys kariai negali jaustis saugūs net savo teritorijoje. Atsiranda įtampa, o su ja padidėja ir klaidų tikimybė.

Š.J. Kitame straipsnyje pratęsime temą apie galimus veiksmus. Pakalbėsime apie kolaborantų neutralizavimą.

Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)​

Publikuota: www.15min.lt

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>