15min.lt portalas, bendradarbiaudamas su Šaulių sąjunga, tęsia publikacijų ciklą, kuriame Šaulių sąjungos nariai pasakoja, kaip pasirengti galimiems kariniams konfliktams ir kaip elgtis, jei prasidėjo karas.
Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas ir Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Šiandien tęsiame temą apie atsargas. Praėjusiame rašinyje aptarėme vandens ir maisto atsargų kaupimą. Šiandien pakalbėkime apie aprangą ir pasirengimą miegui.
Šarūnas Jasiukevičius
Ko gero, nevertėtų turėti pasiruošus kostiumų ir suknelių? Į ką atkreipti dėmesį renkantis aprangą?
A.D. Yra du pagrindiniai aprangos principai – sluoksniuotumas ir daugiafunkciškumas. Drabužiai turi būti iš gerų medžiagų, tvirti, patvarūs ir turintys kelias funkcijas.
Labai svarbu pirmasis sluoksnis ant mūsų kūno – apatiniai arba, vadinamieji, termo rūbai. Jei galite sau leisti, rekomenduočiau pirkti apatinius, kurie jau apdoroti sidabro jonais, arba siūluose yra sidabro gijų. Tokie drabužiai turi stiprų antibakterinį poveikį. Juos skalbti reikia gerokai rečiau, neatsiranda blogas kvapas. Be to, jie nesugeria prakaito.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Albertas Daugirdas
Jei nėra galimybės, tinka bet kas. Svarbu, kad jie būtų.
Š.J. Aptarėme pirmąjį aprangos sluoksnį. Norėjau pabrėžti, kad kalbame ne tik apie apatinius drabužius, kaip juo supranta daugelis žmonių. Tai nėra tik šiltos glaudės.
Kalbame apie ilgas aptemptas kelnes ir aptemptus marškinėlius ilgomis rankovėmis. Kokybiškiausi gaminiai yra iš merino vilnos. Jie tikrai gerai šildo, tačiau galime rinktis ir pigesnius bei paprastesnius drabužius.
A.D. Antram arba šildančiam sluoksniui rekomenduočiau flisinius džemperius. Tai lengvas ir šiltas audinys. Tačiau pripratę prie natūralios vilnos tikrai gali rinktis vilnonius megztinius. Jie gerai šilto, tačiau yra sunkesni. Rinktis reikėtų tokius drabužius, kurie galėtų tarnauti ir kaip striukė, apsaugoti nuo vėjo. Todėl sintetiniai, nenatūralūs drabužiai netinka.
Š.J. Renkantis antrąjį šildantį sluoksnį geriau turėti du mažiau šildančius drabužius nei vieną labai šiltą. Gali būti atvejų, kuomet nereikės labai šilto drabužio, tuomet neturėsime pamainos. Turint du, visuomet galima apsirengti vieną ant kito. Taip pat svarbu, kiek audinys įgeria drėgmės ir kaip greitai ją garina. Šiuo atveju vilnonis megztinis tikrai gali sukelti daug problemų, ypač įkritus į vandenį. Jis taps be galo sunkus.
A.D. Trečiasis ir paskutinis aprangos sluoksnis yra neperšlampantis. Jis būtinas ne tik lauko sąlygomis, bet ir būnant slėptuvėje. Gali atsitikti taip, kad slėptuvės hidroizoliacija bus pažeista ir pradės kauptis drėgmė. Neturint patikimos apsaugos ne tik miegoti, bet net ir paprasčiausiai būti toje patalpoje bus labai nekomfortiška. Tik reiktų rinktis ne uždaro tipo, o „kvėpuojantį“ drabužį. Tai yra – pagamintą iš gortex ar analogiško audinio, kuris leidžia prakaitui išgaruoti ir nekaupia drėgmės viduje.
Turint tokį komplektą jau galima palyginti komfortiškai gyventi. Tik labai svarbu, kad drabužiai būtų funkcionalūs – turėtų užtrauktukus pažastyse, reguliuojamus rankogalius, kapišoną, daug kišenių ir pan. Jei tai yra striukė, pageidautina, kad ji būtų prailginta – žemiau klubų. Su tokia striuke galima užsiklot miegui.
Š.J. Kažkoks generolas yra pasakęs, kad yra du būtiniausi kareivio išgyvenimo atributai – palapinsiaustė ir ginklas. Palapinsiaustė yra pakankamai pigus ir universalus dalykas. Tinka tiek aprangai, tiek nakvynei.
A.D. Palapinsiaustė yra labai pravartus dalykas, kurį patartina turėti kuprinėje. Dažnai karinių konfliktų metu tenka slėptis grupinėse, dideliam skaičiui žmonių pritaikytose slėptuvėse. Palapinsiaustės pagalba galima susikurti šiek tiek privatumo ar didelėje erdvėje sumažinti šildomą plotą. Tai naudinga ir kitais atvejais, pvz., patekus į apleistą pastatą ar nakvojant lauke. Apsigaubus, įsisupus į tokį apvalkalą tikrai bus jaukiau.
Š.J. Dar neaptarėme, kaip apsaugoti kojas. Kojinės ir avalynė.
A.D. Kojos uždaros, ten daugiausiai prakaituoja. Kaupiasi bakterijos, atsiranda kvapai ir tai sukelia diskomfortą. Todėl patartina turėti keletą kojinių porų pamainai. Juo labiau, kad dabar yra tikrai geras pasirinkimas įsigyti tikrai kokybiškus produktus. Labai svarbu turėti kojinių ne tik nešiojimui, bet ir vieną porą miegojimui. Patartina – šiltas, vilnones.
Š.J. Labai svarbu kokybiški ir patogūs batai. Net kasdien nešiojami ir, atrodytų, patogūs batai ilgesnėje kelionėje gali pritrinti nuospaudų. Rekomenduočiau rinktis turistinius batus. Dauguma jų yra pritaikyti ilgiems pėsčiųjų žygiams, atsparūs drėgmei ir išgarinantys prakaitą. Tiesa, jie nėra pigūs. Nerekomenduočiau rinktis militarinio stiliaus batų, vadinamų kerzų. Jie tvirti, atsparūs, tačiau sunkūs ir nepatogūs. Koja greitai pavargs. Taip pat nenaudokite naujų batų. Geriau šiek tiek panešioti. Sudarėme nemažą sarašą daiktų. Nusipirkti viską reikės nemažai pinigų.
A.D. Taip. Daugeliui žmonių, ypač nekeliaujančių, tiek investuoti gali atrodyti neracionalu.
Tokiu atveju siūlyčiau bet kokius tvirto audinio drabužius. Naudokite treningus, darbines kelnes, kombinezonus antram sluoksniui. Jie turi numatytą atsparumą drėgmei, plyšimui.
Š.J. Darbinės kelnės dažniausiai būna tvirto, brezentinio audinio, atsparios trinčiai, kai kurios – drėgmei ar net cheminiam poveikiui. Tai tikrai nebrangi ir pakankamai pritaikoma alternatyva brangiam turistiniam inventoriui.
A.D. Dažnai darbo striukė turi išsegamą šiltą įdėklą ir vandeniui nepralaidų išorinį sluoksnį.
Š.J. Nepamirškime galvos apdangalų, juk per viršugalvį atiduodama apie 80 proc. kūno šilumos.
A.D. Galvos apdangalą visada pravartu turėti, net ir vasaros laiku. Naktys gali būti vėsios. Net ir vėsioje patalpoje reikės mažiau drabužių, jei turėsime bent kokį galvos apdangalą. Ypatingai vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Pirštinės taip pat labai svarbu. Pirštai yra mūsų pagrindinis įrankis, todėl labai svarbu juos apsaugoti tiek nuo šalčio, tiek ir nuo pažeidimų. Net paprastos sodo-daržo pirštinės gali labai praversti.
Š.J. Aprangą aptarėme, dabar pakalbėkime apie maksimaliai komfortiško miego aplinkybes.
A.D. Pagrindinis kokybišką miegą užtikrinantis veiksnys – kokybiškas miegmaišis. Jei tik leidžia finansai, patartina turėti kelis, skirtus skirtingoms temperatūroms. Jei ne, tuomet bent vieną, skirtą žemai temperatūrai. Tiesa, tokie miegmaišiai brangūs.
Š.J. Brangūs ir užima daug vietos. Jei finansinės galimybės neleidžia, rekomenduotina turėti kelis pigius miegmaišius. Juos galima sudėti sluoksniais vieną į kitą, ar panaudoti kaip užklotą.
A.D. Taip. Sluoksniuotumo principas, kaip ir kalbant apie drabužius.
Yra dar viena nedidelė gudrybė, kaip naktį nesušalti: ant miegmaišio apvilkti šiukšlių maišą. Nors ir plonas sluoksnis, tačiau sudaro šiltnamio efektą. Tačiau reikia elgtis atsargiai, nes per maišą nepasišalina kūno drėgmė, pradeda rinkti kondensatas ir gali sušlapti miegmaišis bei drabužiai.
Š.J. Ant gultų paprastai būna kieta ir miegmaišio neužteks, kad būtų pakankamai komfortiška.
A.D. Turistiniai kilimėliai yra lengvi, minkšti ir sudarantys barjerą šalčiui.
Š.J. Jų pasirinkimas iš tiesų didelis, tačiau rekomenduočiau rinktis savaime prisipučiančius. Jie šiek tiek brangesni, tačiau užima mažiau vietos ir sudaro 2-3 cm tarpą nuo šalto paviršiaus. Taip bus ir minkščiau.
A.D. Net ir neturint specialiai paruošto turistinio kilimėlio, rekomenduotina sukurti paklotą iš ko papuola – skudurų, drabužių, net statybinių atliekų, tokių, kaip putų polistirolas. Miegui tai bus patogesnis pagrindas nei lentinis gultas.
Nakvojant lauke reikėtų pagalvoti apie apklotą iš viršaus. Kad nekvėpuotumėte šaltu oru ir apsisaugotumėte nuo kritulių.
Š.J. Tam jau turime palapinsiaustę. Apsisaugoti nuo šalto įkvepiamo oro paprasčiausias būdas yra kvėpuoti per drabužio rankovę.
A.D. Patartina miegoti ne su šiltais drabužiais, o juos panaudoti užsiklojimui. Tuomet striukės rankovės lieka laisvos ir galime kvėpuoti per jas.
Š.J. Ekstremaliems atvejams, ne tik karo, galima turėti vadinamąją išgyvenimo antklodę. Kai kuriose automobilių vaistinėlėse jos yra. Arba galima nusipirkti. Ji užima labai nedaug vietos, telpa į kišenę, tačiau suteikia daug šilumos kritiniu atveju. Tai netgi gali išgelbėti gyvybę.
A.D. Šią antklodę patartina turėt drabužių kišenėje. Netgi jei jus išvarė iš slėptuvės, atėmė visus šiltus drabužius, turėsite šansą išgyventi bent vieną naktį.
Š.J. Kitame rašinyje aptarsime energijos atsargas ir atsargų saugojimo vietų – slėptuvių įrengimą.
Publikuota www.15min.lt
Naujausi komentarai