Senasis Kauno krovinių uostas

Kauno krovinių uostas buvo pastatytas 1970 m. Žemojoje Fredoje . Per sezoną jame buvo galima priimti iki 1,5 mln. tonų krovinių. Uostas buvo pritaikytas „upė-jūra“ tipo laivams. 1995 m. įkurta bendrovė „Nemuno laivininkystė“, krovinių uostas tapo privačia nuosavybe. Nuo 1996 m. Nemunu plukdomų krovinių skaičius pradėjo mažėti ir galiausiai uosto veikla praktiškai buvo sustabdyta. 2004 m. pasikeitė uosto savininkai. Naujieji šeimininkai merdinčio uosto vietoje pradėjo kurti Žemosios Fredos gyvenamojo ir komercinio kvartalo viziją. Ji buvo pristatyta tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje Kanuose. Gyvenamieji namai ir biurai turėtų iškilti 10 hektarų uosto teritorijos plote.

Pritarta krovinių uostą iškelti iš miesto centro, nors Žemojoje Fredoje uostą buvo galima rekonstruoti investuojant mažiausiai pinigų. Tačiau tuomet teigta, kad kroviniai Kauno centre nepageidaujami. 2004 m. Kauno valdžia nusprendė, kad naujasis uostas turėtų būti statomas Petrašiūnuose. Pasikeitusi miesto valdžia naujo uosto Petrašiūnuose vizijos galiausiai atsisakė. Vienas pirmųjų politinių sprendimų – šioje teritorijoje leisti atkurti nuosavybės teises. 2006 m. valstybinė įmonė „Vidaus vandens kelių direkcija“ pristatė galimybių studiją, kurioje numatyta tinkamiausia vieta uostui – Marvelė. Kauno miesto taryba paskutiniame savo posėdyje pritarė, kad būtų rengiami Bendrojo plano pakeitimai, atveriantys kelią naujajam krovinių uostui statyti Marvelėje. Šis sprendimas turėjo baigti kelerius metus trukusius miesto politikų ginčus: uostą statyti Petrašiūnuose ar Marvelėje. Kol politikai ginčijosi, verslininkai nustojo plukdyti krovinius į Kauną. 2006 m. iš Klaipėdos buvo atplukdyta nemažai statybinių medžiagų, o 2007 m. į apleistą Žemosios Fredos uostą neatplukdytas nė vienas krovinys.
Šiuo metu Kauno krovinių uostas priklauso AB „Kauno grūdai“ ir naudojamas kaip statybinių medžiagų saugojimo, bei skirstymo aikštelė. Senasis švyturys paverstas, dabar jau nebeveikiančiu, vandens bokštu, o kranas krauna iš geležinkelio vagonų į sunkvežimius anglį, skaldą ir žvyrą.

Publikuota www.praeitieszvalgas.lt

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.