Regenwurmlager statybos pradėtos netoli Menzyrdzeč (Międzyrzecz ) miestelio vakarų Lenkijoje 1927 metais, tačiau įsibėgėjo 1933, kuomet Vokietijoje valdžią perėmė Adolfas Hitleris. Regenwurmlager, pagal vokiečių kariuomenės strateginius planus, turėjo apsaugoti nuo netikėto puolimo iš rytų. Tai buvo svarbiausias Vokietijos atramos taškas, nes šioje vietoje yra trumpiausias kelias į Berlyną. Pagal planą gynybiniai įtvirtinimai turėjo būti 110 km ilgio. Fortifikacijos sistema turėjo būti labai tvirta, galinti atsilaikyti netgi prieš branduolinę bombą, todėl jos pagrindas buvo 40 metrų gylyje. Kai kur, po kalnais, gylis siekė netgi 80m. Sistemą sudarė paviršiuje esantys įvairaus dydžio ir paskirties bunkeriai, apginkluoti haubicom, minosvaidžiais ir kolkosvaidžiais. Viską apjungė požeminių tunelių sistema. Tunelių sistemos pagrindas – vienas centrinis tunelis, einantis per visą 110 km ilgio gynybinę liniją, su atsišakojimais į kiekvieną bunkerį. Po žeme taip pat buvo elektrinės, tiekiančios energiją į bunkerius, sandėliai, ligoninės, fabrikas gaminantis lektuvų dalis. Judėjimui ir transportavimui visoje tunelių sistemoje buvo naudojamas siaurasis geležinkelis. Vagonus traukdavo elektriniai traukiniai. Sistemos centre įrengta geležinkelio stotis. Iš bunkerių į požemius nusileisti buvo galima laiptais arba elektriniais liftais. Netoliese esančiame ežere vokiečiai buvo sukūrę plaukiojančią salą skirtą žvalgybai. Joje įrengtame bunkeryje būdavo keli kareiviai, kurie stebėdavo pakrantes. Yra legenda bylojanti, kad visos Regenwurmlager gynybinės linijos sunaikinimui, buvo sukurta drenažo sistema, per kurią gretimų ežerų vandeniu būtų užtvindytas visas tunelių labirintas. Regenwurmlager turėjo tarnauti dvi pėstininkų divizijos – viso 35.000 kareivių. Pradžioje statybos vyko atviru būdu. Iškasdavo duobę, joje liedavo gelžbetoninį bunkerį, o paskui viską užpildavo žemėmis. Toks statybos būdas buvo labia imlus darbo jėgai, todėl prie statybų dirbo virš 10 tūkst. darbininkų. Darbai iš esmės pagreitėjo, kuomet 1935 metais statybvietę aplankė pats Hitleris ir 1936 metais buvo pristatyti du tunelių gręžimo įrenginiai. Kiekvieno jų pajėgumas – 65 metrai tunelio per parą. Regenwurmlager gynybinė linija turėjo kainuoti nuo 600 iki 800 milijonų markių. Statybos vyko labai greitai, buvo naudojamos pačios moderniausios technologijos, sprendimus papildant senovės egiptiečių išmintimi apie spąstus nekviestiems svečiams. Šachtos iš viršaus buvo apsaugotos 64 tonas sveriančiais skydais, kurie, sugriovus bunkerį, turėjo užblokuoti patekimą į šachtas. Vokietija buvo per žingsnį nuo epinės, didžiausios per visą pasaulio istoriją požeminės karinės struktūros sukūrimo. 1938 metais, Hitlerio nurodymu projektas Regenwurmlager buvo nutrauktas. Priežastis – Hitleris turėjo planų ne gintis nuo Rusijos, o ją pulti, todėl gynubinės struktūros tapo nebeaktualios. Per penkis intensyvių statybų metus spėjo įgyventinti tik 35% plano. „Tik“ yra labai sąlyginis vertinimas, nes tai yra 35 kilometrai po>žeminių tunelių, požeminė geležinkelio stotis, sandėliai, ligoninės...