Naujausi įrašai: Visos kategorijos
Kodėl mums NEreikia ratifikuoti Stambulo konvencijos?
Kad jau visi, tai ir aš perskaičiau tą nelemtą #StambuloKonvencija, nors galvojau, kad kažkaip pavyks praslyst virš šių nesąmonių. Apgailėtinai atrodo konvencijos šalininkų melas. Atrodo, kad ta konvencija būtų paslaptis ir jos negalima paskaityt. Matyt tikėjosi, kad niekas neskaitys. Nepamirškit, kad yra internetas ir kiekvienas norintis gali susirasti ir paskaityti. Ne viduramžiais gyvenam. Paskaičius galima įsitikinti, kad konvencijos 4.3 punkte...
Juodųjų viešųjų ryšių akcijos pasitelkiamos Rusijos interesams
Praėjus šiek tiek laiko nuo žydų –Rakučio –Valiušaičio istorijų ir atvėsus emocijoms pats laikas panagrinėti kas čia įvyko. Kad suvokt kontekstą, reikia šiek tiek grįžti laiku ir prisiminti 2019 metų Valstybės saugumo ir antrojo operatyvinių tarnybų departamentų, kitaip Lietuvos karinės žvalgybos, parengtą grėsmių nacionaloniam saugumui vertinimo ataskaitą. Septintajame ataskaitos puslapyje yra štai šis tekstas: „Rusija,...
Aukštoji kairiųjų perykla
Dabartinė aukštojo mokslo sistema yra kvailių, nevykėlių ir komunistuojančių kairiųjų perykla. Arba kodėl aš palaikau valstybinį aukštojo mokslo reguliavimą? „Visi nori visko. Bėda, kad visų yra daug, o visko yra mažai.“ Ši Juozo Erlicko įžvalga jau keletą dienų neišeina iš galvos stebint kaip į radikalią dešinę ir radikalią kairę poliarizuojasi pasaulis pastaruoju metu. Čia turbūt galėtų būti startas pradedant...
TV laida „Šaulio kelias“
Patriotinis dokumentinės realybės televizijos laidų ciklas „Šaulio kelias“ sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga. Autorius ir prodiuseris: Šarūnas Jasiukevičius Vedėjas: Šarūnas Jasiukevičius Gamino video studija „Media Lab“ – www.medialab.lt Ciklas parduodamas
Šaulių patarimai: parama diversinėms grupėms
15min portalas, bendradarbiaudamas su Šaulių sąjunga, užbaigia publikacijų ciklą, kuriame Šaulių sąjungos nariai pasakoja, kaip pasirengti galimiems kariniams konfliktams ir kaip elgtis, jei prasidėjo karas. Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalbasi Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos...
Populiariausi įrašai per visą laiką
- Dar kartą apie radiaciją arba ką nutyli skrydžių bendrovės
- Bandymas derinti lietuvišką trispalvę ir penkiakampę žvaigždę. Kauno taksi parkas
- Kokią paslaptį saugo Nemenčinės miškai?
- Nelegali kelionė į Černobylio zoną (I dalis)
- Kodėl Keleriškių branduolinių galvučių saugykla neįtraukta į oficialius dokumentus?
Dar kartą apie radiaciją arba ką nutyli skrydžių bendrovės
Prieš keletą metų įvykus avarija Fukušimos atominėje elektrinėje daugeliui priminė Černobylio katastrofą ir jos padarinius. Tuomet visuomenei trumpam buvo priminti radiacijos teoriniai pagrindai ir pavojai. Tačiau kalbama buvo tik apie vieną radiacijos šaltinį – branduolinę energetiką. Dabar diskusijos nutilo, dauguma pamiršo ką sužinojo, tačiau pavojų yra ir kitur. Ten kur niekas nesitiki. Apie radiaciją Terminas radiacija, kalbant branduolinę energetiką nėra visiškai teisingas. Sąvoka radiacija reiškia, pavyzdžiui, saulės spinduliavimą (šviesos ir šilumos) ar įkaitusios žemės spinduliavimą. Buityje ir žiniasklaidoje „radiacijos“ terminas dar dažnai naudojamas ir jonizuojančiajai spinduliuotei apibūdinti. Terminas „jonizuojančioji spinduliuotė“ atsirado norminant lietuvišką radiacinės saugos terminologiją. Radiacinės saugos specialistai termino „radiacija“ jonizuojančiajai spinduliuotei apibūdinti nenaudoja. Taigi, radiacinės saugos specialistai pasakytų, kad „jonizuojančioji spinduliuotė“ ir „radiacija“ – skirtingi dalykai. Tačiau, paprastumo dėlei, straipsnyje naudosiu terminą “radiacija”. Taigi, kas tai yra radiacija? Wikipedia pateikia štai tokį aprašymą : Jonizuojančioji spinduliuotė, jonizuojančioji radiacija – elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais. Žinomiausi jonizuojančios spinduliuotės tipai yra: Rentgeno spinduliuotė. Alfa (α) spinduliuotė – alfa dalelių, t. y. teigiamą krūvį turinčių helio branduolių, kurie sudaryti iš dviejų protonų ir dviejų neutronų, spinduliuotė. Biologiniame audinyje jų siekis apie 50 nm. Beta (β) spinduliuotė –...
Bandymas derinti lietuvišką trispalvę ir penkiakampę žvaigždę. Kauno taksi parkas
Kauno taksi parkas įkurtas 1956 metais padalinus Kauno autobusų – taksimotorų parką į dvi įmones. 1978 metais buvo baigtas, pagal archit. K. Vyto ir inž. V. Poškienės projektą, statyti taksi parko kompleksas, apie kurį papasakosiu. Sovietmečiu tai buvo vidutinio dydžio įmonė, kurioje dirbo 1800 žmonių, iš kurių 1200 buvo taksi vairuotojai. Kompleksą sudarė du pastatai. Mažesnysis buvo skirtas administracijai, kuriame dabar yra įsikūrusi IT paslaugų įmonė. Didysis pastatas, kuris šiuo metu apleistas, tyrinėjimo požiūriu, yra gerokai įdomesnis.Tai unikalios konstrukcijos daugiaaukštis garažas su pagalbinėm patalpom. Pastato centras yra dviejų lygių sraigtinė estakada, kuria galima užvažiuoti net ant stogo. Vienas lygis skirtas kilti aukštyn, kitas – leistis žemyn. Visame pastate automobilių eismas vyko ratu. Nuo estakados nuvažiavus į bet kurį aukštą, jį tekdavo apvažiuoti ratu ir leistis žemyn buvo galima jau kito lygio estakada. Pirmajame pastato aukšte buvo remonto dirbtuvės, kuriose aptarnaudavo ne tik taksi automobilius, bet, turint pažinčių ir tarybinių piliečių. Nuolat šlubuojant centralizuotam materialiniam aprūpinimui, tuometinis vadovas Apolinaras Vytautas Grigas, Kauno taksi parke įdiegė automobilių priekinių ir galinių sparnų gamybą, patys ėmėsi restauruoti padangas, remontuoti akumuliatorius. Pjaustyti stabdžių trinkelių darbinius paviršius. Puikius rezultatus davė ne formaliai įdiegtas brigadinio darbo metodas. Visi likę parko aukštai buvo skirti automobilių saugojimui. Kaip ir pridera...
Kokią paslaptį saugo Nemenčinės miškai?
Nemenčinės miškuose, 30 km atstumu nuo Vilniaus, yra aptverta maždaug 2 ha teritorija, kuri kažkada buvo itin slapta. Tai rezervinis telekomunikacijų mazgas. Uždaroje teritorijoje buvo technikos garažai, administracinis pastatas ir personalui gyventi skirtas bendrabutis. Tačiau svarbiausias šio objekto statinys – 2500 kv.m. ploto požeminis bunkeris, kuris atominio karo atveju turėjo būti naudojamas nepertraukiamai televizijos ir radio programų transliacijai. Be propagandai transliuoti skirtų kanalų, Nemenčinės centras turėjo užtikrinti patikimą radijo ir palydovinį ryšį su Maskva ir kitais svarbiais LTSR objektais. Taip pat jame buvo telefoninio ir telegrafo ryšio dubliuojanti įranga. Centras turėjo vieną didžiausių Pabaltyjyje palydovinių antenų – maždaug 6 m skersmens „lėkštę“. Požeminis bunkeris galėjo keletą mėnesių išgyventi visiškai autonomiškai. Jame buvo ne tik keletas itin galingų generatorių, oro filtravimo sistemos, požeminė katilinė, bet ir geriamo vandens gręžinys. Bunkeryje yra keletas įvairaus dydžio patalpų, kurių sienos padengtos garsą sugeriančiomis medžiagomis. Šiose patalpose ir dabar nėra visiškai jokio aido. Rasti dokumentai liudija, kad Nemenčinės centras buvo itin prižiūrimas KGB. Pavyko rasti raktų naikinimo bylą su grifu „slapta“ ir KGB spaudu kampe. Paskutinis įrašas padarytas 1991 metų vasarį. Sausio įvykiu metu, šis objektas buvo vienas prioritetinių. Tarybinė armija, ruošdamasi sausio 13 televizijos bokšto užėmimui, sausio 12 dieną užėmė rezervinę užmiesčio stotį prie Nemenčinės....
Nelegali kelionė į Černobylio zoną (I dalis)
Mano pirmasis nelegalus žygis į evakuotąją Černobylio zoną. Gerai, kol dar yra pirmų kartų 🙂 Dėl aiškių priežasčių pasakojime truks kai kurių esminių detalių. Tai darau siekdamas apsaugoti ne tik jus, mieli skaitytojai, bet ir žmones, be kurių pagalbos nebūtų šio pasakojimo ir fotografijų. Skaitytojų pageidavimu, straipsnyje bus pateikti ne tik faktai, bet ir asmeniniai įspūdžiai. Kelionė į Černobylio zoną prasidėjo vėlai vakare Vilniuje. Per pusvalandį pavyko pasiekti sieną su Baltarusija. Lengvųjų automobilių eilėje stovėjo gal 15-20 mašinų. Atrodė, kad sienos perėjimas netruks ilgiau valandos. Bent taip turėtų būti. Deja, realybė visiškai kitokia ir gerokai nuvilianti. Atrodo, kad baltarusiai pasieniečiai algas gauna ne už padarytą darbą, o už sukuriamų eilių ilgį. Yra normalu susirinkti kelių automobilių keleivių pasus ir nieko nepaaiškinus dingti pusei valandos. Tada grįžti, paprašyti automobilio tech. paso ir vėl dingti pusvalandžiui. Tada grįžti, paprašyti parodyti draudimo liudijimą ir vėl dingti penkiolikai minučių. Tai truko 3 valandas. Kelių valandų kelionė per pačią Baltarusiją neprailgo. Pagrindiniai keliai vingiuoti, tačiau dangos kokybė nė kiek neprastesnė nei lietuviškų kelių. Ir vėl pasienis. Ukraina. 7 valanda ryto. Pradėjo švisti. Pasienio postas pasitiko iš smėlio maišų suręstais gynybiniais įtvirtinimais, automatais ginkluotais pasieniečiais ir benamiais šunimis. Pasieniečiai įsitempę, nervingi ir labai priekabūs. Atrodo,...
Kodėl Keleriškių branduolinių galvučių saugykla neįtraukta į oficialius dokumentus?
DĖMĖSIO! Informacija surinkta iš keleto šaltinių. Oficialaus patvirtinimo nėra. Bazė nėra įtraukta nei į vieną oficialų dokumentą. Branduolinių galvučių saugykla buvo 250 ha teritorijoje kartu su 477 mobili technikos remonto baze ir 1014 atskiru raketų parko divizionas. (karinis dalinys Nr. 54369 (kito šaltinio duomenimis 11807)). Dalinio teritorija buvo aptverta 3 pagrindinėm tvorom. Visa teritorija išraižyta siaurojo geležinkelio bėgiais, kurie veda beveik į kiekvieną bazės statinį. Nuo bazės iki Kėdainių aerodromo nutiestas betoninis kelias. Prie įvažiavimo į bazę buvo įrengtas masyvus KPP (Kontrolno propusknoj punkt). Visoje bazės teritorijoje ypatingai geros kokybės sunkiasvoriam transportui pritaikyti gelžbetoniniai keliai. Jų kokybė gerensė nei kai kurių Kauno gatvių. Šalia kai kurių kelių išlikę gelžbetoniniai komunikacijų kanalai. Bazėje buvo įrengti trys požeminiai angarai, vienas iš jų ypatingo saugumo, atskirame perimetre. Jis turėjo papildomą KPP ir buvo saugoma teritorija, saugomoje visos bazės teritorijoje. Požeminė branduolinių galvučių saugykla įrengta 70m kalno gilumoje, apsaugota masyviomis gelžbetoninėmis kontrukcijomis su švino plokščių intarpais ir kalno virš jo. Transportui buvo skirtas įvažiavimas su penkiomis maždaug 1 metro storio metalinėmis, hermetiškomis, elektra valdomomis durimis. Žmonėms patekti buvo skirtas įėjimas su dvejomis lenktomis durimis. Viduje yra kelios generatorinės, dvi didelės administracinės dalys. Pagrindineje patalpoje yra begiai su žiediniais kreiptuvais į keturias saugyklas. Tai...
Naujausi komentarai